Home sweet home!

It took us almost two weeks to create a  home we wanted. The home that is  functioning for sleeping, eating, working,   resting and even hosting guests!

At first there was nothing...  But then Bence arrived with piles of wood, tools and noise making instruments. Since then the bedroom was occupied for cutting, grinding, glueing, hammering and drilling...

Since our plan of having dark wood coffee table designed for us by Ben didn't work out, we looked for creative opportunities.. Finally our coffee table is getting in shape - authentic and definitely one and only!

Works continued for more than a week, no matter which hour. If painted at 2 o'clock in the night,  the desk will be ready at 10 in the morning  when we wake up! That's called a good planning! :)         The most shocking moment was  when Ben decided  to cut a piece of wood at exactly midnight hour :D The neighbours knocked on a wall only once! :P

Ben meditating after a long day :-)      We don't have a balcony here but in the warm autumn evenings the windows with wide window sills are inviting.

From time to time Miki came out of his kitchen corner bureau... In the meantime he edited his new video about volunteers!

The last items - bed tables will soon be ready! On the list of the furniture already made we have bed, closet, shoes shelf, book shelves, desk, editing station, hall shelf, coffee table, coat hanger...

The piece of art - this was constructed of the leftovers of pine wood we had and the legs of an old table, which Ben had found in a street. Looks elegant!

Some creativity in the hall - costed almost nothing! Made of the same wooden pallet as the coffee table.

Our new working desk... yet empty... One day later was filled with papers, books, computers. Yet only an office chair is missing!

This is how our working area in the living room looks like.. On the opposite side of the room we have a couch which is waiting for the visitors! ;-)

The saying says home is where the heart is..  And ours is now here!

Namai namučiai..

Prireikė beveik dviejų savaičių įsikurti ir  kad namai taptų tokie, apie kokius  svajojom... Namai kuriuose būtų gera  miegoti, gaminti, valgyti, dirbti, ilsėtis ir  priimti svečius!

Iš pradžių nebuvo nieko... Tada atvažiavo Benas su krūva medienos, įrankių ir visokiausių triukšmingų pjovimo ir šlifavimo aparatų. Nuo to momento miegamasis buvo okupuotas pjovimo, šlifavimo, gręžimo, kalimo, klijavimo ir dar visokiausiems darbams.

Suplanuotas buvo tamsaus medžio žemas kavos staliukas, bet jam nepavyko atkeliauti iš Budapešto, todėl teko pasitelkti kūrybiškumą - ir mūsų  naujasis kavos staliukas pagaliau įgauna formą – neabejotinai egzistuoja tik vienas ir vienintelis toks modelis!

Darbai tęsėsi ir dieną, ir naktį. Nulakuotas 2 valandą nakties, 10 valandą ryto (kai atsikelsim), jau bus nudžiuvęs..  Laimei, kaimynai į sieną barbeno tik vieną kartą.  O mes patys buvom šokiruoti kai vieną naktį Benas nusprendė kažką nupjauti lygiai vidurnaktį :-)

Benas po ilgos darbo dienos medituoja ant palangės ir seka, kas vyksta gatvėse :-)  Kitoje lango pusėje yra plačios palangės su lietaus vamzdžiais, tai kadangi balkono neturim, sėdėt ant lango vakare visai smagu.

Karts nuo karto iš savo ofiso (laikinai įsikūrusio virtuvės kampe) pasirodydavo ir Mikis - kol baldai buvo meistraujami, jis sumontavo naują video apie savanorystę!

Paskutiniai darbai - meistraujam staliuką prie lovos. O baigtų darbų sąraše jau turim: lovą, spintos lentynas, batų lentyną, kavos staliuką, lentynėlę koridoriuj, batų lentyną, pakabą, rašomą stalą ir knygų lentynas.

Meno kūrinys ir pušies ir senų elegantiškų stalo kojų (stalą Benas vieną vakarą rado gatvėj).  Šitas tai tikrai bus mano!

Balta lentynėlė koridoriuj - galima sakyti, nekainavo nieko ;-) Padaryta iš tos pačios paletės kaip ir kavos staliukas.

Mūsų naujas darbo stalas...kolkas tuščias... Jau kitą dieną užsipildė popieriais, knygom...tik ofiso kėdės dar trūksta.

O taip atrodo mūsų svetainės darbinė pusė su knygų lentynomis. Kitoj pusėj turim sofą, kuri laukia svečių!

Patarlė sako, kad namai – ten, kur širdis. Mūsų namai dabar čia!

Taming the city

Speaker for immigrants

 After the first couple of weeks, after we have found a roof over head, when it's no longer needed to look in a map for the main streets, it's time to get closer acquainted with the city. This doesn't mean tourist maps and city attractions, this means getting to know small things you would have never thought about.


Mission No. 1 | | Or where to dispose off the garbage?
From time to time the streets get full of yellow, white and blue bags, which later in the same mysterious way disappear from there. Where to put the trash, why and when? It took us three days to find out - starting with a search for the special bags in stores and google research about the times of garbage collection in our street. By the way, garbage sorting in Belgium is compulsory!

Mission No. 2 | | E-ticket
To match the locals a little bit more so that when we board a bus, we could just beep our electronic ticket instead of using the paper ones, we needed a lot of patience - to find the special bootik, to wait in queues, get a photograph..until at last we got our Mobibs.

Shopping time
What is definitely a mission impossible here is understanding the shops working time. For example our nearest ALDI supermarket on Tuesday closes at 17:25, having different opening and closing hours every day. If in front of a locked door, should not be surprised either. That's why it's always good to be friends with a neighbor from Bangladesh, owning a shop on the corner, where you can get pasta, milk and wine anytime!

Street

Sunday promenade 
Since most shops are closed on Sundays, everybody should head to the bazaar at Gare du Midi, full of people even in the rain, with the atmosphere reminding of Gariunai (big market in Lithuania) and Saint Casimir's Fair (a fair every spring in LT) mixture. We loved the sweet melons directly from Spain, olives from Kalamata and Moroccan spices we found there! 

Find your bank
 One of the most unpleasant procedures, or  perhaps that's just a bank we've chosen, is to prove to the clerk in the bank that you are a reputable citizen, paying taxes and earning money. Showing an employment contract (forged or real) makes the attitude of clerks more submissive and suddenly things start rolling.

 Outside our window

Uncle Policeman 
Upon arrival in Belgium for a longer time, we have to apply for a residency at the local municipality. Would never think that this is something more than just a paper work - a week later a policeman was at our door, checking if we really live here and if the conditions are liveable.

Outside our window

Africa
Brussels is the capital city of eurocrats, but not only. We live just a few minutes walk to the European Parliament, but this is where the Congolese district starts - every second door is a hairdressers' or hair accessories' shop, the most people in the streets don't look Europeans. So Brussels is actually the capital of cultures.

Drawing in a street

Find your park!
We have found ours - it's small but cozy, just a street away, with a large pond and ducks. In spring, we'll be having lunch on the grass!

Kaip prisijaukinti miestą...

Garsiakalbis, skirtas imigrantams

 Po pirmų poros savaičių, kai jau surastas stogas virš galvos, kai žemėlapyje nebereikia ieškoti bent jau pagrindinių gatvių, ateina laikas susipažinti su miestu iš arčiau. Ši draugystė prasideda ne nuo turistinio žemėlapio ir miesto įžymybių, bet nuo visai mažų smulkmenų, kurios anksčiau nebūtų nė šovusios į galvą.


Misija Nr. 1 || Arba kur nešti šiukšles? 
Karts nuo karto gatvės prisipildo geltonų, baltų ir mėlynų maišų, kurie taip pat mistiškai iš ten dingsta. Kur dėti šiukšles, kodėl ir kada teko aiškintis beveik tris dienas - pradedant nuo specialių maišų paieškos parduotuvėse iki google'inimo, kada šiukšlių surinkimas vyksta mūsų gatvėje. Beje, šiukšlių rūšiavimas Belgijoje privalomas!

Misija Nr.2 || Elektroninis transporto bilietas
Kad galėtumėm labiau supanašėti su vietiniais bent jau taip, kad įlipę į autobusą tiesiog perbraukiam elektroniniu bilietu, o ne kaišiojam popierinius, teko beveik savaitę apsišarvus kantrybe ieškoti specialiaus bootik'o, laukti eilėse, eiti fotografuotis, kol pagaliau gavom savo Mobib'us.

Laikas apsipirkti
Misija neįmanoma - perprasti parduotuvių darbo laiką. Pvz. mūsų artimiausias ALDI prekybos centras antradieniais užsidaroi 17:25, be to, darbo laikas skiriasi kiekvieną dieną, o radus užrakintas duris, irgi nustebt nereiktų - tiesiog pasitaikė nedarbo diena. Todėl visada reikia draugauti su kaimynu iš Bangladešo, kurio krautuvėlėj ant kampo visada gausi makaronų, pieno ir vyno!

Gatvė

Sekmadienio pasivaiščiojimai
Kadangi dauguma parduotuvių sekmadieniais uždarytos, visi traukia į šalia Gare du Midi įsikūrusį turgų, kuriame pilna žmonių net per lietų, o sklandanti atmosfera primena Gariūnų ir Kaziuko mugės mišinį. Bet turgus mums patinka, nes saldūs melionai ten tiesiai iš Ispanijos, alyvuogės iš Kalamatos, prieskoniai iš Maroko...




Surask savo banką
Viena iš nemaloniausių procedūrų, o gal tiesiog tokį banką išsirinkom, įrodyti dėdei iš banko, kad esi doras tūlas pilietis, kuris moka mokesčius ir uždirba pinigų pragyvenimui. Paprastai pamatę darbo sutartį visi klerkai čia tampa sukalbamesni ir reikalai iš karto pajuda.

Už mūsų lango

Dėdė policininkas
 Atvykus į Belgiją ilgesniam laikui, tenka prisiregistruoti savivaldybėje (kažkas panašaus į gyvenamos vietos deklaravimą). Tik niekada nepagalvotum, kad čia ne tik šiaip popierizmas dėl popierizmo - po savaitės pas mus atėjo policininkas įsitikint, ar mes čia tikrai gyvenam ir savo lapuose turėjo užpildyti net tokius duomenis, ar pvz. gyvenimo sąlygos yra tinkamos.

Už mūsų lango

Afrika
Briuselis ne tik eurokratų sostinė. Gyvenam vos kelios minutės pėstute iki Europos Parlamento, o mūsų gatvėje prasideda tikra Afrika - kas antros durys yra kirpyklos arba plaukų reikmenų parduotuvės, vyraujanti liaudis gatvėse irgi ne europietiško gymio. Taigi, Briuselis - visų kultūrų sostinė.

Piešinys gatvėje

Surasti savo parką!
Mes savo radom - mažas, bet jaukus, šalia namų, su dideliu tvenkiniu ir antimis, kurios drąsiai vaikšto ant takelio ir nesibaido praeinančių. Pavasarį eisim pietauti ant žolytės!